gąsčiuoti

gą́sčiuoti, -iuoja, -iavo K žr. gąsčioti 1: Ilgai visa raštinė gąsčiavo – kodėl taip staiga pabėgo Steputė iš jos rš. Nors būtų brangūs [akiniai], negąsčiuok rš. | refl.: Tu tik gąsčiuojies be reikalo, ir tiek rš. Todėl jis nesigąsčiuoja Vd.